Naujasis Delis: Ekonomistai, generaliniai direktoriai ir ekspertai teigia, kad vangi Indijos ekonomika ir nuo naftos labai priklausomos pramonės šakos, tokios kaip aviacija, laivyba, kelių ir geležinkelių transportas, greičiausiai pasipelnys iš staigaus naftos kainų kritimo dėl koronaviruso epidemijos Kinijoje, didžiausioje pasaulyje naftos importuotojoje.
Įvairioms pramonės šakoms keičiant savo strategiją dėl koronaviruso protrūkio sumažintų energijos paklausos prognozių, didžiausi naftos importuotojai, tokie kaip Indija, siekia geresnių sandorių. Indija yra trečia pagal dydį naftos importuotoja pasaulyje ir ketvirta pagal dydį suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkėja.
Šiuo metu naftos rinkoje yra situacija, vadinama contango, kai neatidėliotinų sandorių kainos yra mažesnės nei ateities sandorių kainos.
„Kelių agentūrų vertinimai rodo, kad Kinijos naftos paklausa pirmąjį ketvirtį sumažės 15–20 %, todėl susitrauks pasaulinė naftos paklausa. Tai atsispindi naftos ir SGD kainose, kurios abi yra palankios Indijai. Tai padės Indijai pagerinti makroekonominius parametrus, nes suvaldys einamosios sąskaitos deficitą, išlaikys stabilų valiutos keitimo režimą ir atitinkamai infliaciją“, – teigė Debasish Mishra, „Deloitte India“ partnerė.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ir Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) po koronaviruso protrūkio sumažino pasaulinės naftos paklausos augimo prognozę.
„Tokie sektoriai kaip aviacija, dažai, keramika, kai kurie pramonės produktai ir kt. turėtų naudos iš palankaus kainų režimo“, – pridūrė Mishra.
Indija yra pagrindinis Azijos naftos perdirbimo centras, kurio įrengtas pajėgumas viršija 249,4 mln. tonų per metus (mtpa) 23 naftos perdirbimo gamyklose. Remiantis Naftos planavimo ir analizės skyriaus duomenimis, Indijos žalios naftos krepšelio kaina, kuri 2018 ir 2019 finansiniais metais vidutiniškai siekė 56,43 USD už barelį, o 2019 m. gruodžio mėn. vidutiniškai siekė 65,52 USD. Vasario 13 d. kaina buvo 54,93 USD už barelį. Indijos krepšelis atspindi Omano, Dubajaus ir „Brent“ žalios naftos vidurkį.
„Anksčiau dėl palankių naftos kainų oro linijų pelningumas gerokai pagerėjo“, – teigė Kinjal Shah, reitingų agentūros ICRA Ltd. įmonių reitingų viceprezidentas.
Ekonomikos sulėtėjimo metu Indijos oro transporto pramonėje 2019 m. keleivių srautas išaugo 3,7 % ir pasiekė 144 mln. keleivių.
„Tai galėtų būti tinkamas metas oro linijoms kompensuoti nuostolius. Oro linijos gali pasinaudoti šia proga nuostoliams padengti, o keliautojai gali planuoti keliones, nes lėktuvų bilietų kaina taptų pigesnė“, – teigė Markas Martinas, aviacijos konsultantų įmonės „Martin Consulting Llc“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.
Koronaviruso protrūkis Kinijoje privertė energetikos įmones sustabdyti tiekimo sutartis ir sumažinti gamybą. Tai paveikė tiek pasaulines naftos kainas, tiek gabenimo tarifus. Prekybos įtampa ir lėtėjanti pasaulio ekonomika taip pat daro įtaką energijos rinkoms.
Indijos chemijos tarybos, pramonės organizacijos, pareigūnai teigė, kad Indija visoje vertės grandinėje priklauso nuo Kinijos cheminių medžiagų, o šios šalies importo dalis svyruoja nuo 10 iki 40 %. Naftos chemijos sektorius yra įvairių kitų gamybos ir ne gamybos sektorių, tokių kaip infrastruktūra, automobilių, tekstilės ir ilgalaikio vartojimo prekės, pagrindas.
„Iš Kinijos importuojama daug įvairių žaliavų ir tarpininkų. Nors kol kas šias medžiagas importuojančioms įmonėms tai didelės įtakos neturi, jų tiekimo grandinė senka. Taigi, jei situacija nepagerės, jos gali pajusti poveikį ateityje“, – teigė Sudhir Shenoy, „Dow Chemical International Pvt. Ltd.“ šalies prezidentas ir generalinis direktorius.
Tai gali būti naudinga vidaus gumos chemikalų, grafito elektrodų, juodosios anglies, dažiklių ir pigmentų gamintojams, nes mažesnis importas iš Kinijos gali priversti galutinius vartotojus juos pirkti vietoje.
Žemesnės žaliavinės naftos kainos taip pat teikia gerų žinių vyriausybės iždui, atsižvelgiant į pajamų trūkumą ir augantį fiskalinį deficitą. Atsižvelgdama į vangų pajamų augimą, finansų ministrė Nirmala Sitharaman, pristatydama Sąjungos biudžetą, pasinaudojo išlyga, kad 2019–2020 m. fiskaliniam deficitui būtų taikoma 50 bazinių punktų nuolaida, o peržiūrėtas įvertis siektų 3,8 % BVP.
RBI valdytojas Shaktikanta Das šeštadienį pareiškė, kad mažėjančios naftos kainos turės teigiamos įtakos infliacijai. „Pagrindinį šuolį lemia maisto produktų, t. y. daržovių ir baltyminių produktų, infliacija. Pagrindinė infliacija šiek tiek padidėjo dėl telekomunikacijų tarifų peržiūros“, – pridūrė jis.
Dėl gamybos sektoriaus nuosmukio Indijos gamyklų produkcija gruodį susitraukė, o mažmeninės prekybos infliacija sausį didėjo šeštą mėnesį iš eilės, todėl kyla abejonių dėl besikuriančios ekonomikos atsigavimo proceso. Nacionalinė statistikos tarnyba apskaičiavo, kad 2019–2020 m. Indijos ekonomikos augimas pasieks 11 metų žemiausią lygį – 5 %, dėl vangaus vartojimo ir investicijų paklausos.
Madanas Sabnavisas, „CARE Ratings“ vyriausiasis ekonomistas, teigė, kad žemesnės naftos kainos Indijai buvo palaima. „Tačiau negalima atmesti spaudimo kilti, nes OPEC ir kitos eksportuojančios šalys tikisi tam tikrų gamybos mažinimų. Todėl turime sutelkti dėmesį į tai, kaip padidinti eksportą ir pasinaudoti žemesnių naftos kainų priežastimi, t. y. koronavirusu, ir perkelti savo prekes į Kiniją, kartu ieškant alternatyvų importo tiekėjams. Laimei, dėl stabilių kapitalo srautų spaudimas rupijai nėra problema“, – pridūrė jis.
Susirūpinusi dėl naftos paklausos situacijos, OPEC gali paankstinti kovo 5–6 d. vyksiantį susitikimą, o jos techninė komisija rekomenduoja laikinai sumažinti OPEC+ susitarimą.
„Dėl sveiko importo iš Rytų, poveikis konteinerių uostams, tokiems kaip JNPT (Džavaharlalo Nehru uosto fondas), bus didelis, o Mundros uostui – ribotas“, – teigė Jagannarayanas Padmanabhanas, „Crisil Infrastructure Advisory“ transporto ir logistikos direktorius ir praktikos vadovas. „Kita vertus, dalis gamybos gali laikinai persikelti iš Kinijos į Indiją.“
Nors naftos kainų šuolis dėl didėjančios įtampos tarp JAV ir Irano buvo trumpalaikis, koronaviruso protrūkis ir neišvengiamas OPEC šalių gamybos mažinimas sukėlė tam tikrą netikrumą.
„Nors naftos kainos yra žemos, valiutos kursas (rupija dolerio atžvilgiu) kyla, o tai taip pat lemia didesnes išlaidas. Jaučiamės patogiai, kai rupija yra apie 65–70 rupijų už dolerį. Kadangi didelė dalis mūsų išlaidų, įskaitant aviacinį kurą, apmokamos doleriais, užsienio valiuta yra svarbus mūsų išlaidų aspektas“, – sakė vyresnysis vadovas Naujajame Delyje įsikūrusioje pigių skrydžių bendrovėje, su anonimiškumo sąlyga.
Žinoma, naftos paklausos atsigavimas vėl galėtų pakelti kainas, o tai galėtų paskatinti infliaciją ir pakenkti paklausai.
Didesnės naftos kainos taip pat turi netiesioginį poveikį per didesnes gamybos ir transportavimo išlaidas ir didina maisto produktų infliaciją. Bet kokios pastangos sumažinti vartotojų naštą mažinant akcizą benzinui ir dyzelinui trukdytų surinkti pajamas.
Prie šios istorijos prisidėjo Ravindra Sonavane, Kalpana Pathak, Asit Ranjan Mishra, Shreya Nandi, Rhik Kundu, Navadha Pandey ir Gireesh Chandra Prasad.
Dabar esate užsiprenumeravę mūsų naujienlaiškius. Jei nerandate jokio mūsų el. laiško, patikrinkite šlamšto aplanką.
Įrašo laikas: 2021 m. balandžio 28 d.